Aplinkos ministerijoje
Lietuvos ir Gruzijos
|
Lietuvos zoologijos sodas
|
Renovavę namą, gyvena gražiau ir taupiau
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros archyvo nuotr.: Atnaujintas daugiabutis
Geriau taupiai ar šiltai? Geriau tausoti gamtą ar savo piniginę? O gal geriausia švaistyti viską – ir šilumą, ir pinigus – nesukant sau dėl to galvos? Panevėžiečiai iš Tulpių g. 13 namo nė nemanė rinktis – jiems reikėjo gražaus, taupaus, šilto ir aplinką tausojančio namo. Todėl pasiryžo jį renovuoti ir šiandien nesigaili nė vieno išleisto lito.
Tausoja ir piniginę, ir gamtą
Daugiabučio bendrijos pirmininkę Laimutę Šarkanienę prieš šešerius metus kaimynai suintrigavo imtis daugiabučio tvarkymo darbų. O tą daryti buvo būtina ne tik dėl vis didėjančių sąskaitų už šildymą ir noro gyventi taupiau, bet ir dėl estetinių sumetimų. ,,Renovacija mūsų daugiabutyje prasidėjo 2008 m. sausį, o Kalėdas jau šventėme šiltesniuose butuose. Apšiltinus sienas, stogą, įstiklinus balkonus bei pakeitus vamzdynus, sąskaitos už šildymą sumažėjo 60 proc.”, – džiaugėsi bendrijos pirmininkė.
Pavyzdžiui, per praėjusį šildymo sezoną ponia L. Šarkanienė už 3 kambarių butą iš viso sumokėjo apie 500 litų. Tuo tarpu šalia stovinčių daugiabučių gyventojai panašias sumas paklodavo kiekvieną mėnesį.
Tulpių g. 13 namo gyventojai žiemą sutaupo. Be to, jie sunaudoja mažiau šilumos energijos ir taip tausoja gamtą bei energijos išteklius. Namo pirmininkė nedvejodama pritaria, kad daugiabučių renovavimas padeda saugoti aplinką, kurioje gyvename.
Juk kuo mažiau šilumos energijos sunaudojama, tuo mažiau reikia jos pagaminti ir tuo mažiau iškastinio kuro sudeginama. O jis, kaip žinia, didina taršą bei skatina klimato kaitą. Čia daugelis gūžteltų pečiais – gražios idėjos – šaunu, bet jos nemažai kainuoja.
Kaina gąsdino tik iš pradžių
Nors Tulpių g. 13 namo gyventojai buvo pasiryžę tvarkyti savo daugiabutį, bendra darbų kaina iš pradžių juos kiek išgąsdino. ,,Mūsų namas didelis, be to, norėjosi visus darbus atlikti kokybiškai, naudoti tik geriausias medžiagas, todėl ir renovacija mums kainavo 2,6 mln. litų. Žmonės pradėjo baimintis, ar pajėgsime sukrapštyti tiek pinigų, – sakė L.Šarkanienė.
Padalinus šią sumą visiems gyventojams ir išdėsčius mokėjimus 25 metams, per mėnesį už renovaciją kiekvienas moka mažiau nei po 100 litų. ,,Tai nėra labai didelė suma, kurios žmogus neįstengtų atidėti,” - svarstė bendrijos pirmininkė. Be to, nemažą dalį renovacijos kainos kompensavo valstybė pagal Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą.
Kaimynus paskatino bendrauti
Maloniau gyventi ir tada, kai kaimynai draugiški ir vieningai siekia bendro tikslo. ,,Iš visų 100 namo gyventojų net 93 proc. pritarė renovacijai ir tai patvirtino savo parašu. Likusieji irgi pritarė, tačiau jie gyvena kituose miestuose. Tad galiu tvirtai pasakyti, kad visi gyventojai buvo vieningi,” – įsitikinusi moteris.
Vykdant darbus, kaimynų bendradarbiavimas pravertė, siekiant užtikrinti darbų kokybę. ,,Ant pastolių lipdavau kone kasdien – pažiūrėti, kaip atliekami darbai, kartais prašydavau darbininkų perdaryti. Su visais kaimynais taip pat sutarėme, kad jie patikrins, ar aplink jų langus kruopščiai dedamos šiltinimo medžiagos,” – sakė pirmininkė.
Tai, kad gyventojai ima aktyviau dalyvauti bendrijos veikloje, patvirtina ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos atlikta gyventojų apklausa. Surinkti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų renovacijos metu pradėjo aktyviau dalyvauti bendrijos veikloje, kas iš dalies sumažino ir jų socialinę patirtį.
Ir net 95 proc. visų dalyvavusių apklausoje patartų kitai bendrijai pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis. Taip pritaria ir Tulpių g. 13 namo bendrijos pirmininkė.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir
nemokama telefono linija 8 800 200
Pagal JESSICA finansavimo modelį iki 2012m. gruodžio 31 d. valstybė remia:
Lengvatinis kreditas (palūkanos nekinta visą
paskolos grąžinimo laikotarpį 20-čiai metų) 3 proc. palūkanos
Modernizavimo projekto parengimas 100 proc.
Statinio statybos techninė priežiūra 100 proc
Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos 100 proc.
Parama turintiems teisę į būsto ir šildymo
išlaidų kompensavimą 100 proc.
Statybos darbų (energiją taupančių priemonių) išlaidos:
sutaupius energijos ne mažiau kaip 40% 30 proc
sutaupius energijos ne mažiau kaip 20 % 15 proc.
Užs. Nr. 09-20
Tausoja ir piniginę, ir gamtą
Daugiabučio bendrijos pirmininkę Laimutę Šarkanienę prieš šešerius metus kaimynai suintrigavo imtis daugiabučio tvarkymo darbų. O tą daryti buvo būtina ne tik dėl vis didėjančių sąskaitų už šildymą ir noro gyventi taupiau, bet ir dėl estetinių sumetimų. ,,Renovacija mūsų daugiabutyje prasidėjo 2008 m. sausį, o Kalėdas jau šventėme šiltesniuose butuose. Apšiltinus sienas, stogą, įstiklinus balkonus bei pakeitus vamzdynus, sąskaitos už šildymą sumažėjo 60 proc.”, – džiaugėsi bendrijos pirmininkė.
Pavyzdžiui, per praėjusį šildymo sezoną ponia L. Šarkanienė už 3 kambarių butą iš viso sumokėjo apie 500 litų. Tuo tarpu šalia stovinčių daugiabučių gyventojai panašias sumas paklodavo kiekvieną mėnesį.
Tulpių g. 13 namo gyventojai žiemą sutaupo. Be to, jie sunaudoja mažiau šilumos energijos ir taip tausoja gamtą bei energijos išteklius. Namo pirmininkė nedvejodama pritaria, kad daugiabučių renovavimas padeda saugoti aplinką, kurioje gyvename.
Juk kuo mažiau šilumos energijos sunaudojama, tuo mažiau reikia jos pagaminti ir tuo mažiau iškastinio kuro sudeginama. O jis, kaip žinia, didina taršą bei skatina klimato kaitą. Čia daugelis gūžteltų pečiais – gražios idėjos – šaunu, bet jos nemažai kainuoja.
Kaina gąsdino tik iš pradžių
Nors Tulpių g. 13 namo gyventojai buvo pasiryžę tvarkyti savo daugiabutį, bendra darbų kaina iš pradžių juos kiek išgąsdino. ,,Mūsų namas didelis, be to, norėjosi visus darbus atlikti kokybiškai, naudoti tik geriausias medžiagas, todėl ir renovacija mums kainavo 2,6 mln. litų. Žmonės pradėjo baimintis, ar pajėgsime sukrapštyti tiek pinigų, – sakė L.Šarkanienė.
Padalinus šią sumą visiems gyventojams ir išdėsčius mokėjimus 25 metams, per mėnesį už renovaciją kiekvienas moka mažiau nei po 100 litų. ,,Tai nėra labai didelė suma, kurios žmogus neįstengtų atidėti,” - svarstė bendrijos pirmininkė. Be to, nemažą dalį renovacijos kainos kompensavo valstybė pagal Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą.
Kaimynus paskatino bendrauti
Maloniau gyventi ir tada, kai kaimynai draugiški ir vieningai siekia bendro tikslo. ,,Iš visų 100 namo gyventojų net 93 proc. pritarė renovacijai ir tai patvirtino savo parašu. Likusieji irgi pritarė, tačiau jie gyvena kituose miestuose. Tad galiu tvirtai pasakyti, kad visi gyventojai buvo vieningi,” – įsitikinusi moteris.
Vykdant darbus, kaimynų bendradarbiavimas pravertė, siekiant užtikrinti darbų kokybę. ,,Ant pastolių lipdavau kone kasdien – pažiūrėti, kaip atliekami darbai, kartais prašydavau darbininkų perdaryti. Su visais kaimynais taip pat sutarėme, kad jie patikrins, ar aplink jų langus kruopščiai dedamos šiltinimo medžiagos,” – sakė pirmininkė.
Tai, kad gyventojai ima aktyviau dalyvauti bendrijos veikloje, patvirtina ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos atlikta gyventojų apklausa. Surinkti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų renovacijos metu pradėjo aktyviau dalyvauti bendrijos veikloje, kas iš dalies sumažino ir jų socialinę patirtį.
Ir net 95 proc. visų dalyvavusių apklausoje patartų kitai bendrijai pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis. Taip pritaria ir Tulpių g. 13 namo bendrijos pirmininkė.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir
nemokama telefono linija 8 800 200
Pagal JESSICA finansavimo modelį iki 2012m. gruodžio 31 d. valstybė remia:
Lengvatinis kreditas (palūkanos nekinta visą
paskolos grąžinimo laikotarpį 20-čiai metų) 3 proc. palūkanos
Modernizavimo projekto parengimas 100 proc.
Statinio statybos techninė priežiūra 100 proc
Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos 100 proc.
Parama turintiems teisę į būsto ir šildymo
išlaidų kompensavimą 100 proc.
Statybos darbų (energiją taupančių priemonių) išlaidos:
sutaupius energijos ne mažiau kaip 40% 30 proc
sutaupius energijos ne mažiau kaip 20 % 15 proc.
Užs. Nr. 09-20
Diena be automobilio
J. STASINO nuotr.: Į darbą - be automobilio
Rugsėjo 16 d., prasidėjo tradicinė Europos judrioji savaitė. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinti gyventojus išsaugoti švarią aplinką labiausiai urbanizuotose teritorijose.
Oro kokybė yra vienas svarbiausių Europos piliečių rūpesčių. Todėl Judriosios savaitės metu, nuo rugsėjo 16 iki 22 dienos, miestų gyventojai kviečiami kuo mažiau naudotis automobiliais, daugiau vaikščioti pėsčiomis, naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiais ar kitomis aplinką tausojančiomis susisiekimo priemonėmis. Juk vienas pagrindinių atmosferos oro taršos šaltinių – transportas.
Šiemetinės Judriosios savaitės tema – darnaus judėjimo link. Ji pasirinkta siekiant paskatinti savivaldybes kuo daugiau rūpintis darnia miesto plėtra, rengti ir įgyvendinti darnaus judėjimo mieste planus.
Šią Europos miestų akciją Lietuvoje koordinuoja Aplinkos ministerija. Kiekviena joje dalyvaujanti savivaldybė pati sprendžia, kokius renginius organizuoti savo bendruomenei. Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, daug kur tikrinama, ar automobilių išmetami teršalai neviršija nustatytų normų, vyksta įvairūs konkursai, žygiai, koncertai.
Akcijos kulminacija – Diena be automobilio. Ji tradiciškai skelbiama rugsėjo 22-ąją. Tie miestų gyventojai, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be automobilio, kviečiami bent tą dieną jį pamiršti ir dovanoti sau bei savo bendruomenei švaresnį orą.
Sumanymas kartą per metus skelbti akciją „Mieste – be savo automobilio“ kilo 1998 m. Prancūzijoje. Jį greitai perėmė ir kitos šalys. Šią miestų organizuojamą akciją 2000 m. parėmė Europos Komisija. 2001-aisiais 31 Europos valstybės ministrai ar įgaliotieji atstovai pasirašė deklaraciją, kuria pasižadėjo skatinti miestų savivaldos institucijas kasmet rugsėjo 22 d. rengti Dieną be savo automobilio bei talkinti organizuojant šią tarptautinę akciją, o jos metu ypač daug dėmesio skirti visuomenės aplinkosauginiam švietimui, populiarinti „žaliąjį“ transportą, raginti gyventojus vaikščioti pėsčiomis. Dienos be savo automobilio sėkmė paskatino akciją išplėtoti ir ją rengti visą savaitę.
Lietuvoje pirmoji prie akcijos „Mieste – be savo automobilio“ 2000-aisiais prisidėjo Vilniaus savivaldybė, po metų – ir Kauno. 2002 metais „Dieną be automobilio“ surengė jau 6 šalies savivaldybės. Kasmet jų skaičius didėjo. Pernai Europos judrioji savaitė vyko 24 šalies savivaldybėse.
Oro kokybė yra vienas svarbiausių Europos piliečių rūpesčių. Todėl Judriosios savaitės metu, nuo rugsėjo 16 iki 22 dienos, miestų gyventojai kviečiami kuo mažiau naudotis automobiliais, daugiau vaikščioti pėsčiomis, naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiais ar kitomis aplinką tausojančiomis susisiekimo priemonėmis. Juk vienas pagrindinių atmosferos oro taršos šaltinių – transportas.
Šiemetinės Judriosios savaitės tema – darnaus judėjimo link. Ji pasirinkta siekiant paskatinti savivaldybes kuo daugiau rūpintis darnia miesto plėtra, rengti ir įgyvendinti darnaus judėjimo mieste planus.
Šią Europos miestų akciją Lietuvoje koordinuoja Aplinkos ministerija. Kiekviena joje dalyvaujanti savivaldybė pati sprendžia, kokius renginius organizuoti savo bendruomenei. Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, daug kur tikrinama, ar automobilių išmetami teršalai neviršija nustatytų normų, vyksta įvairūs konkursai, žygiai, koncertai.
Akcijos kulminacija – Diena be automobilio. Ji tradiciškai skelbiama rugsėjo 22-ąją. Tie miestų gyventojai, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be automobilio, kviečiami bent tą dieną jį pamiršti ir dovanoti sau bei savo bendruomenei švaresnį orą.
Sumanymas kartą per metus skelbti akciją „Mieste – be savo automobilio“ kilo 1998 m. Prancūzijoje. Jį greitai perėmė ir kitos šalys. Šią miestų organizuojamą akciją 2000 m. parėmė Europos Komisija. 2001-aisiais 31 Europos valstybės ministrai ar įgaliotieji atstovai pasirašė deklaraciją, kuria pasižadėjo skatinti miestų savivaldos institucijas kasmet rugsėjo 22 d. rengti Dieną be savo automobilio bei talkinti organizuojant šią tarptautinę akciją, o jos metu ypač daug dėmesio skirti visuomenės aplinkosauginiam švietimui, populiarinti „žaliąjį“ transportą, raginti gyventojus vaikščioti pėsčiomis. Dienos be savo automobilio sėkmė paskatino akciją išplėtoti ir ją rengti visą savaitę.
Lietuvoje pirmoji prie akcijos „Mieste – be savo automobilio“ 2000-aisiais prisidėjo Vilniaus savivaldybė, po metų – ir Kauno. 2002 metais „Dieną be automobilio“ surengė jau 6 šalies savivaldybės. Kasmet jų skaičius didėjo. Pernai Europos judrioji savaitė vyko 24 šalies savivaldybėse.
Akistata su gamta
Žuvininkystė
Ten, kur gimsta milijonai žuvyčiųŽurnalisto Juozo STASINO pasakojimas apie Simno žuvų veislyną
Kai Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovai pasiūlė išvyką į Simno eksperimentinį žuvų veislyną pamatyti ten atliekamus žuvivaisos darbus, susitikti su šios įmonės vadovu Vydu Baravyku ir čia dirbančiais žuvivaisos specialistais, nei minutei nesuabejojau. Žinojau, kad dar 2005 metais atėjęs į menką tuometinę žuvivaisos įmonę agronomijos mokslus baigęs ir didelę gyvenimo patirtį turintis V. Baravykas sutelkė darbščių, kvalifikuotų žmonių komandą ir išplėtė žuvivaisos darbus, kuriais šiandien domisi ne vien tik mūsų šalies žuvininkystės, bet ir kaimyninių šalių, ypač iš Lenkijos Olštino žuvininkystės instituto, su kuriuo palaikomi nuolatiniai draugiški ryšiai, specialistai. Į Simną vykome trise: Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis, Žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys, kuris puikiai vykdė ir vairuotojo pareigas, bei šio pasakojimo autorius. Kelionė į Kalesninkų kaimą (Alytaus r.), kuriame įsikūręs žuvų veislynas, šnekučiuojantis žuvininkystės tema, neprailgo. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis džiaugėsi, kad šiandien Simno eksperimentinis žuvų veislynas yra šiuolaikinė, moderni įmonė. Milijonai mažų žuvyčių iš Simno veislyno iškeliauja į ežerus, upes ir kitus vandens telkinius. Pasak jo, vandens gyvūnija be žmogaus pagalbos jau sunkiai begali atsistatyti. Todėl žuvivaisa, nors ir brangiai valstybei atsieinanti, yra būtina priemonė. „Pernai į valstybinės reikšmės vandens telkinius išleidome beveik 29 mln. penkiolikos rūšių žuvelių. Ypač daug dėmesio skiriame plačiažnyplių vėžių, eršketų, ungurių veisimui“. – sakė A. Adomaitis. Į pokalbį įsiterpęs Valdas Gečys patikslino, kad praėjusiais metais žuvivaisos įmonės į 22 ežerus išleido 134 tūkst. paaugintų europinių ungurių jauniklių. Kai kurie jų buvo paženklinti. „Norime žinoti, kur jie keliauja, nes ichtiologams ši informacija būtina, norint atlikti tolimesnius tyrimus. Kaimynai lenkai iš Vidaus vandenų instituto padovanojo mums beveik 5 tūkst. labai mažų aštriažnyplio eršketo žuvyčių. Jas paauginę iki 3-5 g svorio lapkričio mėnesį išleidome į Neries ir Šventosios upes,“ – sakė Žuvivaisos skyriaus vedėjas. Simno žuvų veislyne Kalbantis kelionė neprailgo. Jau iš tolo pastebėjome Kalesninkų kaime įsikūrusį Simno žuvų veislyną. Įvažiavus į teritoriją, pastebėjome, kad pastatai ir tvenkiniai išsiskiria švara bei tvarka. Visur jautėsi, kad projekto įgyvendintojai pasidarbavo su meile ir reikalo išmanymu. Įmonės teritorijoje daug želdinių, vaisius brandina obelys, žalią veją puošia įvairiaspalviai gėlynai, stogastulpiai, pavėsinės, suręstos sumanių medžio meistrų rankomis. Mus pasitiko žuvų veislyno direktorius V. Baravykas. Jo rami laikysena, tvirtas kūno sudėjimas, žili plaukai ir subtilus jumoras sakyte sakė, kad šis žmogus turi didelę gyvenimo patirtį, sugeba patraukti žmones ir sutelkti juos dideliems bei geriems darbams. Matyt, šios V. Baravyko savybės ir lėmė, kad diplomuotas agronomas ėjo kolūkio vadovo, rajono, apskrities valdytojo, rajono mero pareigas, vėliau, išsiilgęs konkrečios veiklos, ėmėsi žuvivaisos darbų. Ir čia jam neblogai sekasi. - Atėjau į Simno veislyną dirbti 2005 metais, - pasakoja direktorius. – Reikėjo iš esmės daug ką keisti, reikėjo suburti kolektyvą, papildyti jį gerais žuvivaisos specialistais, o svarbiausia – pasiekti, kad žmonės pamiltų šį nelengvą darbą. 1964 metais įkurta Simno žuvininkystės įmonė visiškai pasikeitė rekonstravus inkubacinį cechą ir įrengus uždarąsias recirkuliacines sistemas su vandens pašildymu bei biologiniu ir mechaniniu valymu. Dabar Simno žuvų veislyne veisiami karpiai, lydekos, lynai, starkiai, peledės, sykai, šamai ir veislyno pasididžiavimas – plačiažnypliai vėžiai. - Štai kokį derlių išauginsime ir atiduosime valstybiniams vandens telkiniams. Patys spręskite, ar tai daug, ar mažai. – su šypsena veide ištarė direktorius, paduodamas Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2012 metų plano suvestinę. - Be suvestinėje minėtų žuvų dar gaudysime lydekas, vėgėles, ir šiųmetukus starkius. Praktiškai plane numatytas užduotis jau įvykdėme, o kai kurias net viršijome. Dabar įvairias paaugintas žuvis parduodame gyventojams. Jau pardavėme už 35 tūkst. litų. Metų gale tikimės uždirbti apie 500 tūkst. litų, - aiškino direktorius V. Baravykas. Į darbą, kaip į šventę Apžiūrėję keturis naujai įrengtus žuvivaisos cechus, pasikalbėjome ir su trejus metus šioje įmonėje dirbančia Vilma Jasevičiene, kuri ruošėsi šerti šamų šeimyną. Šias žuvis prižiūrėti jai labiausiai patinka. - Į darbą einu, kaip į šventę, - pasakoja Vilma, berdama nuo lieptelio pašarą savo numylėtoms žuvims. - Nors žuvininko darbas nėra lengvas, bet labai įdomus, ir taip lengvai su juo neatsisveikinsi. Prieš mane dirbusi, dabar jau pensininkė Birutė Jonynienė, žuvivaisoje išdirbusi beveik pusę amžiaus – 46 metus, į poilsį išėjo su skaudama širdimi. Žuvys – mielas padaras, – sakė Vilma. Algis Urbanavičius rūpinasi žuvivaisa keturiuose cechuose, iš kurių labiausiai mėgsta upėtakių veisimo cechą. Čia, stebėdamas šių karališkųjų žuvų judesius, tarpusavio elgesį, jis jaučia atgaivą ir ramybę. Nors jaunas, bet jau didelę patirtį žuvivaisoje, ypač veisiant vėžius, turi Darius Šmitas. Jis švelniai paima gimdytoją ir rūpestingai palydi į ramią aplinką. Pareigingumu bei atidumu, kurio taip reikia žuvininko darbe, pasižymi Jonas Kederys ir daugelis kitų šios žuvivaisos įmonės darbuotojų. Žuvivaisa nemėgsta net mažų klaidų - Žuvų, ir ypač šamų, vėžių veisimas ir paauginimas, reikalauja kruopštaus ir darnaus viso kolektyvo darbo. Čia ir nedidelė klaidelė gali niekais paversti visų pastangas bei gerus norus. Galutinis rezultatas – šimtai tūkstančių litų nuostolių, - teigia V. Baravykas. Ir čia pat direktorius priduria: - Tačiau ši veikla verta žmogaus proto, vargo ir siekių. Gerai žinau, koks džiaugsmas apima žmogų, kuris mažas mažas žuvytes išleidžia į vandens laisvę, į prigimtą gamtos pasaulį. Tas, tegul ir mažas akimirksnio džiaugsmas, įprasmina visus žuvivaisoje dirbančių žmonių rūpesčius bei vargus. Atsisveikindami su Simno įmonės vadovu ir čia nelengvą darbą dirbančiais žmonėmis vietoj žuvininkams įprastų linkėjimų „didelės žuvies“ palinkėjome „daug daug mažų žuvyčių“. |
Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2012 metų planas (tūkst. vnt.):
Vištyčio sykai paauginti 200 Vištyčio sykai šiųmetukai 50 Platelių sykai paauginti 265 Seliava lervutės 1100 Plačiažnypliai vėžiai paauginti 5 Starkiai paauginti 220 Starkiai šiųmetukai 45 Vėgėlės lervutės 3000 Vėgėlės šiųmetukės 2 Lydekos paaugintos 820 Lydekos šiųmetukės 4 Šamai paauginti 50 Šamai šiųmetukai 10 Lynai dvivasariai 3 Paprastieji karosai šiųmetukai 11 Karpiai metinukai 3 Karpiai dvivasariai 20 Margieji upėtakiai paauginti 114 J. STASINO nuotraukos
|
Saugomose teritorijose
Baigti Siberijos pelkės tvarkymo darbai
Onutė Drobelienė
Žemaitijos nacionaliniame parke baigti Siberijos pelkės tvarkymo darbai. Jie prisidės prie didele biologine įvairove pasižyminčios teritorijos išsaugojimo.
Žemaitijos nacionaliniame parke, Natura 2000 teritorijoje, prie pietvakarinės Platelių ežero pakrantės šliejasi 103 ha užimantis Siberijos telmologinis draustinis, skirtas unikaliam pelkės kompleksui išsaugoti. Beveik du metus vykę tvarkymo darbai baigti. Atlikti darbai prisidės, prie didele biologine įvairove pasižyminčios, Siberijos pelkės išsaugojimo.
Tvarkymo darbai buvo vykdomi įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“. Projekto koordinatorius - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, projekto partneris - Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Siberijos pelkės tvarkymo darbus atliko VĮ Telšių miškų urėdija, laimėjusi atvirą viešųjų pirkimų konkursą. Pirmame darbų etape (2009-2010 m.) mokslininkų numatytuose pelkės ir pievų tvarkymo plotuose (31,8 ha) buvo kertama ir į tvarkomų plotų pakraščius išnešama sumedėjusi augmenija. 2010-2011 m. buvo šienaujami ir pašalinami nendrynai bei kita žolinė augmenija. Visi numatyti darbai jau baigti. Pasibaigus projektui pelkės šienavimo darbai bus tęsiami, naudojant Kaimo plėtros programos lėšas.
Siberijos pelkė, kaip ir daugelis kitų Parko teritorijoje esančių pelkių, be žmogaus įsikišimo (šienavimo, ganymo) palaipsniui buvo pradėjusi virsti mišku. Šį procesą spartino klimatiniai veiksniai, pažeistas natūralus hidrologinis pelkės režimas ir organinės medžiagos, patenkančios į pelkę iš gretimų teritorijų. Šiuo metu centrinėje pelkės dalyje, kur buvo išlikusi atvira plynė su kur ne kur augančiais kadagiais, pušaitėmis, jau sutvarkyta. Visi savaiminiai medeliai ir krūmai pašalinti. Čia apstu retų, tiek į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, tiek europiniu mastu saugomų buveinių, augalų, grybų bei gyvūnų rūšių. Likusioje dalyje, kur karaliavo medeliai, krūmai ir agresyviosios nendrės, atstatyta pusiausvyra. Ten, kur buvo įsivyravę nendrės, krūmai, jau grįžta čia augusios retų augalų rūšys. Pelkė atgauna savo pirmapradį grožį ir įvairovę.
Žemaitijos nacionaliniame parke nedaug pelkių, slepiančių savyje tokią buveinių įvairovę ir rūšių gausybę. Šiame draustinyje mokslininkai aprašė septynių tipų buveines, saugomas Europoje. Vyraujančiose šarmingų žemapelkių, tarpinių pelkių bei liūnų buveinėse randamos tiek europinės svarbos rūšys – žvilgančioji riestūnė (samana), dvilapis purvuolis (gegužraibinių šeimos augalas), auksuotoji šaškytė (dieninis drugys), šarvuotoji skėtė (žirgelių būrio vabzdys), keturdantė suktenė (pilvakojis moliuskas), nendrinė ir pievinė lingės, gervės, švygždos, tiek daug kitų Lietuvoje saugomų rūšių. Šiuo metu čia rasta 7 gyvūnų, 1 grybų ir 13 augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. O kiek dar apyrečių ar įprastų, bet tik pelkių bendrijoms būdingų rūšių!
Prie Siberijos telmologinio draustinio ribų pastatyti keturi riboženkliai bei informacinis stendas, supažindinantis su Siberijos pelkinio komplekso gamtos vertybėmis ir jų apsaugos reikalavimais.
Mokslininkai įsitikinę – Siberijos pelkė vėl džiugins savo pirmapradžiu grožiu ir biologine įvairove.
Onutė Drobelienė
Žemaitijos nacionaliniame parke, Natura 2000 teritorijoje, prie pietvakarinės Platelių ežero pakrantės šliejasi 103 ha užimantis Siberijos telmologinis draustinis, skirtas unikaliam pelkės kompleksui išsaugoti. Beveik du metus vykę tvarkymo darbai baigti. Atlikti darbai prisidės, prie didele biologine įvairove pasižyminčios, Siberijos pelkės išsaugojimo.
Tvarkymo darbai buvo vykdomi įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“. Projekto koordinatorius - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, projekto partneris - Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Siberijos pelkės tvarkymo darbus atliko VĮ Telšių miškų urėdija, laimėjusi atvirą viešųjų pirkimų konkursą. Pirmame darbų etape (2009-2010 m.) mokslininkų numatytuose pelkės ir pievų tvarkymo plotuose (31,8 ha) buvo kertama ir į tvarkomų plotų pakraščius išnešama sumedėjusi augmenija. 2010-2011 m. buvo šienaujami ir pašalinami nendrynai bei kita žolinė augmenija. Visi numatyti darbai jau baigti. Pasibaigus projektui pelkės šienavimo darbai bus tęsiami, naudojant Kaimo plėtros programos lėšas.
Siberijos pelkė, kaip ir daugelis kitų Parko teritorijoje esančių pelkių, be žmogaus įsikišimo (šienavimo, ganymo) palaipsniui buvo pradėjusi virsti mišku. Šį procesą spartino klimatiniai veiksniai, pažeistas natūralus hidrologinis pelkės režimas ir organinės medžiagos, patenkančios į pelkę iš gretimų teritorijų. Šiuo metu centrinėje pelkės dalyje, kur buvo išlikusi atvira plynė su kur ne kur augančiais kadagiais, pušaitėmis, jau sutvarkyta. Visi savaiminiai medeliai ir krūmai pašalinti. Čia apstu retų, tiek į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, tiek europiniu mastu saugomų buveinių, augalų, grybų bei gyvūnų rūšių. Likusioje dalyje, kur karaliavo medeliai, krūmai ir agresyviosios nendrės, atstatyta pusiausvyra. Ten, kur buvo įsivyravę nendrės, krūmai, jau grįžta čia augusios retų augalų rūšys. Pelkė atgauna savo pirmapradį grožį ir įvairovę.
Žemaitijos nacionaliniame parke nedaug pelkių, slepiančių savyje tokią buveinių įvairovę ir rūšių gausybę. Šiame draustinyje mokslininkai aprašė septynių tipų buveines, saugomas Europoje. Vyraujančiose šarmingų žemapelkių, tarpinių pelkių bei liūnų buveinėse randamos tiek europinės svarbos rūšys – žvilgančioji riestūnė (samana), dvilapis purvuolis (gegužraibinių šeimos augalas), auksuotoji šaškytė (dieninis drugys), šarvuotoji skėtė (žirgelių būrio vabzdys), keturdantė suktenė (pilvakojis moliuskas), nendrinė ir pievinė lingės, gervės, švygždos, tiek daug kitų Lietuvoje saugomų rūšių. Šiuo metu čia rasta 7 gyvūnų, 1 grybų ir 13 augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. O kiek dar apyrečių ar įprastų, bet tik pelkių bendrijoms būdingų rūšių!
Prie Siberijos telmologinio draustinio ribų pastatyti keturi riboženkliai bei informacinis stendas, supažindinantis su Siberijos pelkinio komplekso gamtos vertybėmis ir jų apsaugos reikalavimais.
Mokslininkai įsitikinę – Siberijos pelkė vėl džiugins savo pirmapradžiu grožiu ir biologine įvairove.
Onutė Drobelienė
Etnokultūra - istorija
|
|